Žmonių atminimui


In memoriam

Adomas Matuliauskas vyresnysis (1914 m. gruodžio 24 d. Peterhofe – 1977 m. sausio 31 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas, mozaikininkas, tapytojas, grafikas, Lietuvos knygos ženklų kūrėjas.

Dailininko biografija

Dailininko biografija (PDF)

Dailininkas Adomas Matuliauskas vyresnysis gimė 1914 m. gruodžio 24 d. Peterhofe, lietuvių išeivių šeimoje. 1937 metais baigė Leningrado pedagoginę dailės mokyklą, nuo 1938 m. dirbo tapytoju apipavidalintoju. 1938–1941 metais dirbo metalo graviūrų spaudos meistru Rusijos dailės akademijoje. 1941–1943 metais, Leningrado blokados metu, dirbo miesto priešgaisrinėje apsaugoje. 1946–1948 m. Leningrado dailininkų sąjungos narys. 1950 m. grįžęs į Lietuvą, gyveno Vilniuje. 1956 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, Monumentaliosios tapybos katedros Freskos-mozaikos skyrių (diplominio darbo vadovė Irena Trečiokaitė-Žebenkienė). Baigęs studijas dailininkas dirbo braižybos ir piešimo mokytoju keliose Vilniaus vidurinėse mokyklose. Adomas Matuliauskas su restauratorių grupe 1961–1963 m. restauravo sieninę tapyba, interjero elementus ir lubų plafono centrinės kompozicijos fragmentus Verkių dvaro rūmų rytinėje oficinoje. Nuo 1964 m. restauravo muziejinę tapybą, dirbo dailininku apipavidalintoju. Dailininkas Adomas Matuliauskas vyresnysis mirė 1977 m. sausio 31 d. Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse.

Dailininko kūryba

1957 m. sukūrė paveikslą „Gulintis Kristus“ Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai, 1960 – akmens mozaiką „Rūpintojėlis“ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Nuo 1957 m. dailininkas pradėjo kurti knygos ženklus, ekslibrisus. Aktyviai dalyvavo įvairiose ekslibrisų parodose. Menininkas yra sukūręs keliasdešimt lino raižinių ir piešinių ciklų, kelis šimtus etiudų, virš 200 ekslibrisų. Ekslibrisai atlikti lino (X3) ir metalo (C1) graviūros, autocinkografijos (A), oforto (C3) ir akvatintos (C5) technikomis. Ekslibrisuose derino klasikines ir modernias meninės raiškos priemones. Dailininko kūriniams būdinga romantinė poetinė nuotaika, dekoratyvumas, ritmiška kūrinio elementų kompozicija. Asmeninės parodos: Peterhofe 1932 m., Vilniuje – 1972, 1976, Lvove – 1972, Rygoje – 1976, Peterhofe – 1977, Jonavoje – 1984. Ekslibrisų ir grafikos darbų yra  Lietuvos dailės muziejuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete bei privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Adomo Matuliausko vyresniojo žymesni darbai

Adomo Matuliausko vyresniojo žymesni darbai (PDF)

 Literatūra ir šaltiniai

V. Kisarauskas, Adomo Matuliausko ekslibrisai, Naujos knygos, 1977, nr. 5, p. 24−25.
V. Kisarauskas, Adomą Matuliauską prisimenant: Apie dailininką monumentalistą, bibliofilą., Kult. barai, 1982, nr. 6, p. 68−69.
Resp. dailės paroda, 1960.
Lietuvių ekslibrisas, sudarytojas V. Kisarauskas, 1991, p. 157, 237.
V. Kisarauskas: Dienoraščiai, atsiminimai, sudarytoja S. Kisarauskienė, 1999, p.129–136.
Lygumai. Stačiūnai. Sudarytojai R. Jurgaitis, K. Kalibatas, P. Krikščiūnas, 2001, p.347-348
I. Pleikienė. Keliaujantis sovietmečio Lietuvos ekslibrisas, Kultūrologija, t. 11, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2004, p. 256−264.
N. Markauskaitė. Religinė dailė: anoniminė ir autorinė kūryba. Pro uždangą. Lietuva: 1009–2009. Sudarytojai A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. VDA leidykla, 2009., p.613
Lietuvos dailininkų žodynas. T. 4: 1945–1990. Sudarytoja M. Žvirblytė. Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016. p. 480-481

Nuorodos

In memoriam

Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė (1924 m. balandžio 23 d. Didžialaukio kaime, Utenos rajone – 1971 m. kovo 26 d. Vilniuje) – Lietuvos muziejininkė ir dailėtyrininkė, XVI-XIX amžiaus Kontušo juostų ir senųjų Lietuvos koklių tyrinėtoja, Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus vedėja.

Dailėtyrininkės biografija

Dailėtyrininkės biografija (PDF)

Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė gimė 1924 m. balandžio 23 d.Didžialaukio kaime, Utenos rajone. 1939–1945 m. mokėsi ir baigė Utenos „Saulės“ gimnaziją. 1945–1950 m. studijavo ir baigė Vilniaus universiteto, Istorijos ir filologijos fakulteto, Muzeologijos skyrių. Nuo 1950 iki 1971 m. Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė dirbo Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriuje. Muziejininkė parengė ir publikavo menotyrinius straipsnius taikomosios dailės temomis, skaitė viešąsias paskaitas Vilniaus universitete, rengė taikomosios dailės parodas, dalyvavo mokslinėse muziejaus ekspedicijose meno paminklams tirti ir registruoti. Mokslinių ekspedicijų metu surinkti unikalūs taikomosios dailės objektai, buvo išsaugoti nuo išnykimo, suregistruoti, susisteminti ir papildė Lietuvos dailės muziejaus fondus. 1951–1959 m., 1968–1971 m. buvo Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus vedėja. Dailėtyrininkė Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė mirė 1971 m. kovo 26 d. Vilniuje, palaidota Rokantiškių kapinėse.

Mokslinė veikla

Sistemino ir tyrinėjo lietuvių taikomosios dailės palikimą, daugiausia – Kontušo (Slucko) juostas ir senuosius Lietuvos koklius. 1949 m. katalogavo ir sistemino taikomosios dailės palikimą Vilniaus kraštotyros muziejuje. 1950 m. pradėjo dirbti Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriuje. 1951–1959 m. Jadvyga Katinaitė ėjo skyriaus vedėjos pareigas, inventorino muziejuje saugomus eksponatus, tekstilės ir porceliano rinkiniams sudarė mokslines kartotekas. Nuo 1963 m. Jadvyga Katinaitė dirbo vyr. moksline bendradarbe, tyrinėjo keramikos ir tekstilės rinkinius Istorijos-etnografijos muziejuje (dabarLietuvos nacionaliniame muziejuje), Vilniaus kraštotyros muziejuje, Kauno istoriniame ir Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje, Šiaulių bei Trakų kraštotyros muziejuose. Rinko archyvinius duomenis Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje, Valstybiniame centriniame archyve, padarė kelis šimtus istorinių išrašų apie tekstilę ir keramiką, apie XVI-XVIII a. senuosius Lietuvos koklius ir amatininkų cechus. Padarė šios srities eksponatų piešinių ir fotografijų, dokumentavo ir katalogavo Katedros gobelenus bei liturginius rūbus, saugomus Lietuvos dailės muziejuje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Muziejinė veikla

1956 m. muziejininkė parengė ir susistemino taikomosios dailės ekspoziciją Vilniaus paveikslų galerijoje, parašė išsamias mokslines anotacijas, 1958 m. parengė XVI-XIX amžiaus šilkinių audinių ir keramikos ekspozicijas, parašė jų aprašus. Rengė taikomosios dailės kilnojamąsias parodas, teikė konsultacijas. 1959 m. dalyvavo jungtinėje liaudies meno, vaizduojamosios ir taikomosios dailės apžvalginėje ekspedicijoje, registravo taikomosios dailės kūrinius. Ekspedicijų metu surinkti eksponatai papildė muziejaus taikomosios dailės ir liaudies meno rinkinius. 1960–1962 m. muziejininkė Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė vadovavo ir aktyviai dirbo jungtinėse Kultūros ministerijos ir dailės muziejaus etnografinėse ekspedicijose Lietuvos meno paminklams tirti ir registruoti. Parengė parodų katalogus „Senieji Lietuvos kokliai“(1960 m.) ir „Slucko juostos“ (1962 m.). 1968–1971 m. vadovavo Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriui.

Dailėtyros publikacijos 
  • Jadvyga Katinaitė, „Audėjų cechas“, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1,1976
  • Jadvyga Katinaitė, „Aplikacija”, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1,1976
  • Jadvyga Katinaitė, „Arasas“, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1,1976
  • Jadvyga Katinaitė, „Senieji Lietuvos kokliai“ Parodos katalogas, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius, 1960 m.
  • Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė, „Slucko juostos“ Parodos katalogas, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius, 1962 m.
  • Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė, „Slucko juostos“, Lietuvos dailės muziejaus metraštis knyga. l, Vilnius], 1996 m.
Skaitytos paskaitos

Muziejininkė Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė parengė ir skaitė viešasias paskaitas Vilniaus Universitete: „Rembrandtas, jo gyvenimas ir kūryba“, „Dailininkas Vasilijus Polenovas  (1844–1927)“, „Lietuvių taikomoji dekoratyvinė dailė“, „Taikomoji dailė ir buitis“, „Mūsų buitis turi būti graži“, „Taikomosios dailės sritys ir jų specifika“. Paskaitų metu buvo siekiama puoselėti Lietuvos kultūros paveldą, skatinti akademinės visuomenės susidomėjimą Lietuvos muziejuose saugomais etnografiniais, archeologiniais ir istoriniais eksponatais, populiarinti etnografinėse ekspedicijose surinktą lietuvių taikomosios dailės palikimą.

Muziejininkės šeima

Jadvygos Katinaitės-Matuliauskienės šeima (PDF)
1961 metais, per Šv. Kalėdas, Jadvyga Katinaitė ištekėjo už dailininko Adomo Matuliausko vyresniojo. Šeimoje gimė trys vaikai: sūnus Adomas (1963), ir dvi dukros, Birutė (1965) ir Jūratė (1968).

Rankraštinis palikimas
  • Lietuvos dailės muziejaus archyve saugomas Jadvygos Katinaitės-Matuliauskienės rankraštinis palikimas,
  • Monografinė medžiaga taikomosios dailės klausimais, muziejininkės parengti ir nepublikuoti straipsnių rankraščiai, sudarytų katalogų mašinraščiai ir fotonuotraukos.
  • Fondo numeris B-7. Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė (1924–1971) Dailėtyrininkė, muziejininkė.
  • Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi muziejininkės parengti ir nepublikuoti straipsniai taikomosios dailės tematika, rankraščiai, aprašų ir išrašų mašinraščiai, fotonuotraukos.
  • Asmenų fondai. Fondo numeris 249. Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė.
 Literatūra ir šaltiniai

Ona Mažeikienė, „Gyvenimą paskyrusi muziejui“, Lietuvos dailės muziejaus metraštis knyga. l, Vilnius, 1996 m.

Mockėnai [Utenos rajonas]: kaimo žmonių gyvenimai ir likimai / [sudarytojai Vladas Leipus (vyriausiasis redaktorius), Angelė Mikulėnaitė-Silickienė, Janina Baltrūnaitė… [et al.]. – Utena: Utenos spaustuvė, 2006 (Utena: Utenos sp.). – 230 p.

Nuorodos
In memoriam

Anastazija Kašinskaitė (1926 m. vasario 12 d. Likiškėlių k., Alytaus rajone – 1979 m. sausio 14 d. Vilniuje) – Lietuvos vertėja, redaktorė, tekstologė.

Vertėjos biografija

Vertėjos biografija (PDF)

Anastazija Kašinskaitė gimė 1926 m. vasario 12 d. Dzūkijoje, Likiškėlių kaime, Alytaus rajone. 1945 m. baigė Alytaus gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, 1950 m. baigė klasikinės filologijos studijas Istorijos-filologijos fakultete. Nuo 1950 m. iki 1979 m. dirbo „Vagos“ leidykloje. Vertė ir redagavo vertimus iš graikų ir lotynų, prancūzų, italų, rusų ir kitų kalbų. Išvertė reikšmingus antikos autorių kūrinius – Plutarcho „Rinktinės biografijos“ (1962) ir Gajaus Salustijaus Krispo „Jugurtos karas“ (1973). Lietuvos skaitytojui gerai žinomi vertimai Felikso Zalteno „Bembis“ (1958), „Bembio vaikai“ (1959) ir Gavrilo Trojapolskio „Baltasis Bimas Juodoji ausis“ (1976). Anastazija Kašinskaitė artimai bendravo ir kartu dirbo su Lietuvos kultūrai pasišventusiais žmonėmis, tokiais kaip:Jurgis Tornau, Jonas Čekys, Aldona Liobytė, Rožė Jankevičiūtė, Valdas V. Petrauskas, Aleksandras Žirgulis,Dominykas Urbas, Alfonsas Maldonis, Taida Devėnaitė, Stasys Sabonis, Vytautas Martišius, Danutė Krištopaitė. Anastazija Kašinskaitė bičiuliavosi su poete Janina Degutyte ir dailininke Brone Jacevičiūte, susirašinėjo ir suPrancūzijoje gyvenančia Vilniaus universiteto bibliotekininke, Vilniaus geto žydų gelbėtoja, Pasaulio tautų teisuoleOna Šimaite (1894–1970). Artimai draugavo su Jadvygos ir Adomo Matuliauskų šeima, o po jų mirties globojo jų mažamečius vaikus. Vertėja buvo sukaupusi išskirtinę knygų ir šunis vaizduojančių paveikslų, skulptūrų, suvenyrų kolekciją, didžioji šios kolekcijos dalis yra saugoma Lietuvos Nacionalinio muziejaus fonduose. Mirė 1979 m. sausio 14 d. Vilniuje, palaidota Rokantiškių kapinėse.

Antikos autorių vertimai
  • Vertimai iš graikų ir lotynų kalbų:
  • Plutarchas „Rinktinės biografijos“, Vaga, 1962. – 329 p.
  • Gajus Salustijus Krispas „Jugurtos karas“, Vaga, 1973. – 220 p.
Antikos kūrinių vertimų redagavimas
  • Vertimų iš graikų ir lotynų kalbų redagavimas:
  • Platonas „Dialogai“, Vaga, 1963. – 276 p.
  • Publijus Kornelijus Tacitas „Rinktiniai raštai“, Vaga, 1972. – 292 p.
  • Herodotas „Žmonės ir žygiai“, Vaga, 1974. – 192 p.
Literatūra vaikams ir jaunimui
  • Anastazijos Kašinskaitės verstų ir redaguotų knygų vaikams ir jaunimui leidimai:
  • Feliksas Zaltenas (Felix Salten). „Bembis“, Vaga, 1958.
  • Feliksas Zaltenas (Felix Salten). „Bembio vaikai“, Vaga, 1959.
  • Ernestas Mari d’Erviji. „Priešistorinio berniuko nuotykiai“, Vaga, 1970.
  • Gavrilas Trojapolskis. „Baltasis Bimas Juodoji ausis“, Vaga, 1976.
  • Feliksas Zaltenas (Felix Salten). „Bembis; Bembio vaikai“, Vaga, 1983.
  • Feliksas Zaltenas (Felix Salten). „Bembis; Bembio vaikai“, Vaga, 1989.
  • Carlo Manzoni. „Pupuliuk, saugokis!“, Vasaris, 1991.
  • Felix Salten. „Bembis, Bembio vaikai“, pakartotinis leidimas, Alma littera, 2009.
Rankraštinis palikimas

Anastazijos Kašinskaitės rankraštinis palikimas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje. Inventorinis fondo numeris F159
https://www.mb.vu.lt/paveldas/rankrasciu-skyriaus-rinkiniai/inventorinis-fondu-sarasas

Literatūra ir šaltiniai

  • [Sukanka 70 metų, kai Likiškiuose (Alytaus raj.) gimė vertėja, tekstologė Anastazija Kašinskaitė]: (1926-02-10 – 1979-01-14) // Lietuvos aidas, 1996, vas. 10, p. 32.
  • Gintarė Adomaitytė. „Vandenės užrašai“, Gimtasis žodis, 2010, p. 90.
  • Danutė Krištopaitė „Man tik norėtųsi iš visos širdies būti Žmogumi..“: Minint Anastazijos Kašinskaitės 85-ąsias gimimo metines, Krantai, Nr. 2, 2011, p.66-69.
  • Danutė Krištopaitė „Apie kitus ir save“ / sudarytoja Nijolė Kvaraciejūtė, „Krantų“ redakcija, 2016. – 320 p. – ISBN 9789955857198

Nuorodos

https://lt.wikipedia.org/wiki/Anastazija_Ka%C5%A1inskait%C4%97
http://www.indexlituanicus.flf.vu.lt/paieska/paprasta-paieska/?vertejo_id=49&submitas=Ie%C5%A1koti
http://www.knygavisiems.lt/usienio-autoriai/53741-krispas-gajus-salustijus-katilinos-samokslas-jugurtos-karas.html
http://www.llvs.lt/?recensions=704http://kranturedakcija.lt/app/webroot/files/2011-266-69Kristopaite.pdf
http://www.almalittera.lt/knyga/bembis-bembio-vaikai.html
https://www.mb.vu.lt/paveldas/rankrasciu-skyriaus…/inventorinis-fondu-sarasas
http://www.indexlituanicus.flf.vu.lt/paieska/paprasta-paieska/?vertejo_id=49&submitas=Ie%C5%A1koti